Dainius Žalimas🤖

Būdami laisvi dažnai pamirštame, kad ne visoms tautoms pavyko išsikovoti Laisvę. Tarp tokių kadaise laisvas buvęs Tibetas.

Kovo 10-ąją tibetiečiai mini 1959 m. sukilimą prieš Kinijos okupacinį komunistinį režimą. Represijos ir asimiliacijos politika po okupacijos ir aneksijos pasiekė kritinį lygį. Tuomet tibetiečiai Lhasoje ir kituose regionuose pareikalavo, kad kinų ginkluotosios pajėgos pasitrauktų iš šalies. Sukilimas buvo numalšintas jėga – žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, o Dalai Lama ir tūkstančiai tibetiečių buvo priversti pasitraukti į tremtį.

Praėjus daugiau nei šešiems dešimtmečiams represijos nesibaigė. Tibete masiškai, sistemingai ir šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės, ribojamas tibetiečių religinis gyvenimas, naikinama jų kalbinė ir kultūrinė tapatybė, šimtai tūkstančių vaikų prievarta atskiriami nuo šeimų ir internatinėse mokyklose verčiami mokytis tik mandarinų kalba. Vien už Dalai Lamos atvaizdo turėjimą įkalinama daugeliui metų. Žodžiu, atimta kiekvienai tautai priklausanti laisvo apsisprendimo teisė ir vykdoma tai, kas gali būti kvalifikuojama mažiausiai kaip nusikaltimai žmoniškumui ir net genocidas.

Kaip Europos Parlamento Tibeto draugų grupės pirmininkas kartu su kolegomis kreipiausi į Europos Komisiją ragindamas daugiau dėmesio skirti tibetiečių žmogaus teisių apsaugai, ypač jų bendruomenėms tremtyje – užtikrinti tapatybės dokumentus, teisinę apsaugą ir galimybę naudotis pagrindinėmis teisėmis.

Mes gerai žinome, ką reiškia gyventi okupacinio totalitarinio režimo priespaudoje. Todėl Lietuva turi palaikyti tautas, kurios šiandien vis dar kovoja už Laisvę.

Tibetui linkiu to, ką turime mes – savo Kovo 11-osios!

Sąžiningas tarptautinių ir ES narystės įsipareigojimų vykdymas yra Lietuvos konstitucinis imperatyvas. Jis reikalauja įsigilinti į Venecijos komisijos išvadą ir gera valia įgyvendinti jos rekomendacijas ne formaliai, o pagal tikrąją prasmę.

Dar sąžiningiau būtų pasakyti, kad naujasis LRT įstatymo pakeitimo projektas bus peržiūrėtas atsižvelgiant į jau pateiktą Venecijos komisijos išvadą ir į būsimą, rengiamą skubos tvarka dėl viso projekto.

Kol kas sąžiningumo ir lojalaus bendradarbiavimo su ET ir ES institucijomis nematyti. Nes apie Venecijos komisijos išvadą sakoma netiesa, visiškai tylima apie įsipareigojimą paisyti būsimos išvados.

Galima daryti prielaidą, kad tai daroma ir dėl neįsigilinimo į tai, ką parengė darbo grupė, kurios vadovu pats Seimo pirmininkas ir buvo. Na, pavyzdžiui, ši citata iš “Kauno dienos”: anot Seimo pirmininko, “Venecijos komisijos išvadose kalbama ir apie nacionalinio transliuotojo finansavimą, ko nėra darbo grupės parengtame projekte”. Reikalas tas, kad finansavimas kaip tik ir yra darbo grupės parengtoje naujoje LRT įstatymo redakcijoje 🙂.

Žodžiu, su Venecijos komisijos išvadomis Lietuva laiko europinį teisės viršenybės testą, nuo kurio rezultatų gali priklausyti šalies autoritetas ir tolesnė kryptis.

Labai trumpai - Venecijos komisija ką tik priėmė kritišką nuomonę apie LRT įstatymo pakeitimus ir patenkino LRT prašymą pateikti naują nuomonę dėl naujo LRT įstatymo pakeitimo projekto. Kol kas nuspręsta taikyti skubos procedūrą, kas taip pat iškalbinga.

Tokios yra žinios iš kolegų, nes Lietuvos nariai Venecijos komisijoje svarstant ir priimant nuomonę toje posėdžio dalyje nedalyvavo. Tačiau ten dalyvavo svečiai iš Lietuvos - trijų asmenų Seimo atstovų delegacija ir LRT generalinė direktorė.

Per Venecijos komisijos 36 metų istoriją tai antroji nuomonė dėl Lietuvos. Pirmoji buvo dar 2003 m. dėl tuometinio Tautinių mažumų įstatymo projekto.

Kritiška nuomonė reiškia, kad visos abejonės dėl LRT įstatymo pakeitimų (dėl finansavimo ir generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos) teisėtumo europinių standartų požiūriu iš esmės yra patvirtintos - tiek dėl paties teisėkūros proceso, tiek dėl pakeitimų turinio. Tiesą sakant, tai buvo nesunku nuspėti bet kuriam profesionaliam teisininkui, minimaliai susipažinusiam su europiniais teisėkūros ir žiniasklaidos laisvės, įskaitant visuomeninių transliuotojų nepriklausomumą, standartais.

Nauja nuomonė turėtų pasitarnauti ne tik teisės viršenybei Lietuvoje, bet ir europiniu mastu - tai puiki proga Venecijos komisijai išplėtoti visuomeninių transliuotojų statuso europinį standartą.

Išsamiau apie priimtą Venecijos komisijos nuomonę - tada, kai ji bus oficialiai paskelbta. Tikėtina - per 3 dienas.

Tai viskas OK. Klausimas tik, kodėl jūs su sukčiais ir pinigų plovėjais vienoje koalicijoje? 🙂

Taiklu. Nes taip nusišnekėti dar joks Ministras Pirmininkas nesugebėjo

Esu pakeliui į Venecijos komisijos 146-ąją plenarinę sesiją, kur bus paskelbta ir išvada dėl Lietuvos, būsianti aktuali ir vertinant naują LRT įstatymo pakeitimo projektą. Kartu noriu pasinaudoti proga pasidalinti vienu darbu, prie kurio šiais metais pavyko prisidėti – „Teisės viršenybės: naudotojo vadovo“ (The Rule of Law: a user guide) išleidimo lietuvių kalba!

Kadangi esu buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, o Europos Parlamente aktyviai dirbu Teisės reikalų komitete, matau didelę prasmę paprastai ir praktiškai kalbėti apie teisę – aiškinti, kur baigiasi valdžios galios ir kokios yra žmogaus teisės realiose, kasdienėse situacijose.

Noriu prisidėti prie didesnio žmonių teisinio raštingumo, o vienas iš tokių žingsnių – būtent šis naudotojo vadovas. Jame trumpai pristatomi pagrindiniai teisės viršenybės principai ir jų reikšmė demokratinės valstybės veikimui. Aptariami svarbiausi teisės viršenybės kriterijai - teisėtumas, teisinis tikrumas, valdžios galių ribojimas ir kontrolė, lygybė prieš įstatymą bei teisė kreiptis į nepriklausomą ir nešališką teismą.

Nuo jų priklauso, ar valstybėje galioja visiems vienodos taisyklės, ar valdžia gali savavališkai priimti sprendimus. Kitaip tariant, ar žmogus gali apginti savo teises ir būti tikras, kad teisė galioja ir taikoma visiems vienodai.

Taip pat pristatomas Europos Tarybos Venecijos komisijos vaidmuo stiprinant teisės viršenybę ir vertinant šių principų įgyvendinimą valstybėse. Nors pastaruoju metu nemažai apie ją girdime, nes ėmėsi vertinti Seimo svarstomus LRT įstatymo pakeitimų projektus, norisi, kad apie Komisiją būtų žinoma daugiau, kokia yra jos misija ir veiklos metodai.

Kam įdomu, leidinį jau galite rasti mano puslapyje: https://dainiuszalimas.lt/teises-virsenybe-naudotojo.../.

Kartu su Laisvės partija Briuselio skyriumi suorganizavome diskusiją tema „Laisvė po 36-erių: ar saugome tai, ką iškovojome?“.

Artėjant Kovo 11-ajai, kalbėjome apie tai, ar šiandien iš tiesų saugome laisvę, kurią atkūrėme 1990-aisiais. Diskusijoje aptarėme grėsmes demokratinėms vertybėms, ypač žiniasklaidos laisvei, ir tai, ką kiekvienas galime padaryti, kad ją apgintume.

Svarstėme, kaip pasiekti regionų žmones bei paskatinti jaunimą aktyviau įsitraukti į politinį gyvenimą. Pirmas atsakymas paprastas – reikia važiuoti, kalbėtis su žmonėmis ir juos išklausyti.

Būtent todėl vienas iš mano šių metų tikslų – kuo daugiau susitikti su vietos bendruomenėmis visoje Lietuvoje. Artimiausias vizitas – jau kovo 20 d. Kėdainiuose, netrukus pasidalinsiu kvietimu ir daugiau informacijos.

Dėkoju Audriui Perkauskui ir Morgana Danielė už įdomias įžvalgas, taip pat visiems dalyvavusiems, iki kitų kartų!

Valstybės sąskaita ir smilkalai netrukdo, ir atsiklaupti galima.

Arba “sukčiavimas yra nuolatinis mūsų darbas” 🙂

Kriminalinio (atsiprašau, dabar jau ir politinio 🙂) pasaulio naujienos. Ne veltui EP rezoliucijoje dėl LRT išskyrėme tiriamosios žurnalistikos svarbą. O kad tokių žurnalistinių tyrimų būtų kuo mažiau ir jų sklaida nebūtų plati, valdantiesiems taip reikia užgrobti LRT.

Nusikalstamas pasaulis supranta tik vieną - jėgos - kalbą. Todėl didžiulės grynųjų pinigų apyvartos politikais tapusių vertelgų rankose turi tapti ne tik žurnalistų, bet ir teisėsaugos tyrimų objektu. Jų pasiteisinimais dėl tokios apyvartos ir investicijų į partiją gali patikėti tik naivuoliai.

Neatmesčiau, kad dalis paskelbto tyrimo medžiagos sutampa ir su prokuratūros nutrauktu tyrimu dėl “nemano zarios” rinkimų kampanijos finansavimo. Kadangi buvau kreipęsis su prašymu pradėti tą ikiteisminį tyrimą, tebelaukiu atsakymo iš prokuratūros į pakartotinį prašymą pateikti nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Kaip ir atsakymo į tai, kodėl du prokurorai skirtingai aiškina ir taiko tas pačias prokuratūros rekomendacijas, todėl praktikoje gaunasi taip, jog šiuo atveju su nutarimu susipažinti negalima, o kitu atveju nutarimas pateikiamas rusijai ir lukašenkos režimui padedantiems asmenims, kad jie galėtų viešai paskelbti tų režimų žvalgybas dominančią informaciją.

Daug pas mus mėgstama kalbėti apie prastėjančią demografinę situaciją. Dažnai dėl to kaltinamos moterys, kad jos atseit daro ne tokius pasirinkimus. Taip pat mėgstama tuščiažodžiauti apie gimstamumo didinimo prioritetą.

O realybė labai paprasta - didžiulis socialinių paslaugų trūkumas, kuris demotyvuoja rinktis motinystę (tėvystę). Ypač didelis vietų vaikų darželiuose trūkumas Vilniuje, kuriame gimsta jau beveik pusė Lietuvos vaikų (berods 7 iš 17 tūkst. paskutiniaisiais metais). Tėvai stumiami į gerokai brangiau kainuojančius ir neprognozuojamai kainas didinančius privačius darželius. Problema, kurios nesugebama išspręsti visą atkurtos Nepriklausomybės laikotarpį.

O juk atrodytų nebūtų taip sunku, pirma, adekvačiai prognozuoti vietų darželiuose poreikį ir kurti jas ten, kur labiausiai reikia, o, antra, kai to nesugebama - finansuoti privačių darželių paslaugas, kad tėvams jos kainuotų tiek pat, kiek savivaldybių darželiuose (pavyzdžiui, tokia sistema veikia Švedijoje). Kainuotų ne tiek jau daug, juk vaikų tuoj visai beveik nebeliks. Tačiau tai būtų puiki investicija į augančią Lietuvos ateitį, lygių galimybių ir išsilavinusią visuomenę.

Kiek dar turi būti įrodymų, kad Kremliaus represinės struktūros Ukrainoje veikia kaip sisteminio teroro aparatas?

Kartu su kolege Rasa Jukneviciene inicijavome kreipimąsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininką António Costą ir ES vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai Kają Kallas, ragindami pradėti teisinius veiksmus, kad rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) ir rusijos nacionalinė gvardija (Rosgvardija) būtų pripažintos teroristinėmis organizacijomis.

Šios struktūros tiesiogiai susijusios su Ukrainos civilių grobimu, kankinimu, neteisėtu įkalinimu ir persekiojimu okupuotose teritorijose ir ne tik. Ukrainiečiai pagrobti ir sulaikyti be tinkamo teismo proceso, dažnai kankinami ir patiriantys žeminantį elgesį.

Nors Ukrainos kompetentingos institucijos jau yra pradėjusios daugybę baudžiamųjų tyrimų dėl šių struktūrų narių veiksmų, įskaitant veiksmus, kurie pagal Ukrainos teisę kvalifikuojami kaip teroristiniai nusikaltimai, tačiau šiuo metu vis dar nėra jokio veikiančio tarptautinio mechanizmo šiems civiliams išlaisvinti, todėl būtina sukurti veiksmingas priemones jų sugrįžimui užtikrinti.

Visą kreipimosi tekstą galite rasti čia: https://bit.ly/3Padprq

Atsiprašau, vis vėluoju su akcijos informacija. O naujienų tikrai yra. Operatyviai reaguodami į Charkivo srities šiaurę ginančių karių teisininkų - Jaroslavo Išmintingojo nacionalinio teisės universiteto absolventų prašymą, nupirkome jiems štai tokį įrenginį - mobiliąją lentpjūvę. Ji ypač reikalinga laikant frontą.

Mobilioji lentpjūvė – tai įrankis, leidžiantis greitai paversti mišką medžiaga išgyvenimui ir apsaugai tiesiog vietoje. Ji suteikia galimybę pjauti rąstus į lentas ir tašus, nepriklausant nuo civilinių lentpjūvių ir logistikos.

O ypač tai praverčia operatyviai statyti:

• blindažus, perdangas, slėptuves

• apkasus su sienų sutvirtinimu

• stebėjimo postus, ugnies taškus

Taip pat - atlikti remontą:

• atkurti pozicijas po apšaudymų

• sustiprinti perdangas, pakeisti supuvusius elementus

Taupo laiką ir išteklius:

• nereikia vežti lentų dešimtis kilometrų

• mažiau kuro, mažiau transporto priemonių, mažesnė rizika.

Svarbiausia: lentpjūvė = padalinio autonomiškumas.

Pirkinys už kiek daugiau nei 3,6 tūkst. Eur atsispindi ataskaitoje.

Esame lankstūs reaguodami į kolegų karių poreikius. Darome tai dar iki pagrindinės kelionės.

O į kelionę leisimės kovo pab. Ar su šešiais, ar su septyniais fronto reikmėms būtinais automobiliais - priklauso tik nuo Jūsų.

Būsime dėkingi ir toliau už paramą. Aukojantys >=200 Eur gaus asmeninę Ukrainos karių padėką.

Laikykime bendrą frontą ten, kad jis nepersikeltų čia!

AČIŪ!

Rekvizitai paramai:

VšĮ Paramos ZSU fondas Kietoji linija

LT777044090114384554

Da Vinčio vilkų pikapams

Rekvizitai taip pat nurodyti komentaruose.

Matau, kad pastaruoju metu kolegai Aurelijui Verygai, matyt, per maža darbo – jei jau imtasi proaktyvaus manęs puolimo.

Paradoksalu, kad jis mėgina nukreipti dėmesį į tai, ką aš darau, kur dalyvauju ar kam priklausau. Negana to, visa tai apipinama melais ir sąmokslo teorijomis.

Tačiau esmė, apie kurią Veryga vengia kalbėti, čia slypi visai kitur – tai mūsų valdančiosios daugumos, kuriai priklauso ir pačio Verygos vadovaujama partija, veiksmai LRT atžvilgiu. Būtent valdžios antikonstituciniai bandymai silpninti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą sulaukė tiek nacionalinių, tiek tarptautinių institucijų bei organizacijų kritikos ir paskatino dešimtis tūkstančių žmonių išeiti į gatves, o beveik pusantro šimto tūkstančių - pasirašyti peticiją, kad būtų sustabdytas šis valdančiųjų buldozeris.

Noriu nuraminti kolegą, kad ir kiek nuopelnų jis man bandytų priskirti už darbą Konstituciniame Teisme, tai yra kolegiali institucija, kur sprendimus priima visi teisėjai, o ne vien tik pirmininkas. P. Verygos įraše minimą nutarimą pasirašė visi 9 KT teisėjai, nebuvo nė vienos atskirosios nuomonės.

Jau kurį laiką dirbdamas Europos Parlamente, p. Veryga taip pat turėtų žinoti, kad Parlamento rezoliucijas rengia ne vienas žmogus ir joms būtina sutelkti daugumos palaikymą. Rezoliuciją dėl LRT palaikė 385 Parlamento nariai, atstovaujantys daugumai politinių frakcijų. Net dauguma socialistų palaikė rezoliuciją atsisakydami pradžioje jiems Lietuvos socialdemokratų siūlytos priešingos pozicijos. O p. Veryga turėjo visas galimybes įtikinti kolegas savo pozicijos teisumu. Apskritai visas šis procesas tik dar sykį atskleidė, kokie izoliuoti europiniu lygmeniu yra Lietuvos socialdemokratai bei jų kraštutinės dešinės partneriai.

Galų gale tokiose institucijose, kaip Venecijos komisija, galioja aiškios nusišalinimo, interesų konfliktų deklaravimo ir derinimo taisyklės. Konkrečiau - pavyzdžiui, Venecijos komisijos narių, pakaitinių narių ir ekspertų elgesio principų sąrašo 17 punkte aiškiai nurodyta, kad „nariai nedalyvauja balsuojant dėl nuomonių, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su valstybe, kuri juos paskyrė arba kurios piliečiai jie yra. <...> Jie taip pat nedalyvauja diskusijose, tačiau gali teikti informaciją ir paaiškinimus apie tos šalies konstitucinę ir teisinę sistemą.“

Šiaip, žinoma, gaila stebėti, kaip kažkada buvęs profesionalus kolega, su kuriuo galėdavau nesutikti, tačiau vis vien gerbti jo argumentus, šiandien transformavosi į dar vieną Gražulio tipo demagogą. Aišku, kas belieka, kai nepavyksta racionaliai pagrįsti savo antikonstitucinių iniciatyvų, tenka leistis į asmeniškumus ir panaudoti tai kaip dūmų uždangą.

Esu pripratęs, kad neturėdami kontrargumentų oponentai imasi asmeninio puolimo taktikos. Tai neišmuš manęs iš vėžių. Kokiose pareigose bebūčiau, visada ginsiu teisės viršenybę, pliuralistinę demokratiją ir žmogaus teises, taigi ir žiniasklaidos laisvę, nuo bet kokios valdžios kėsinimųsi. Nes nenoriu, kad mano šalis transformuotųsi į orbaniško tipo provinciją Europos pakraštyje.